kvietkuotas

×kvietkúotas, -a adj. (1) 1. K, N, M, NdŽ su gėlėmis, žolynais: Al pušelės! pušelės tos nesurokuotos! Puikios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos A.Baran. Atvedė martelę kvietkuotą Krč.

kvietkúotai adv. K.

2. su gėlių raštais: Apsirišusi kvietkuota skarele rš. Kvietkúota skepeta, kad įsiūtos, įaustos, išmoliavotos kvietkos J. Kvietkúotas torielis J.